 Naujausi: Meilės Svajos
Akys nemato, jei širdis liepia joms apakti. Seneka Beveik kiekvienas iš mūsų turi savo meilės istoriją. Kartais ji laiminga, kartais skaudi... Ar nenori ja pasidalinti su visais? Mes džiaugsimės arba liūdėsime kartu su Tavimi, o Tu turėsi savo meilės prisiminimą internete :) Papasakok savąją istoriją | Populiariausios istorijos | Abėcėlinis sąrašas
Niekada nesuprasiu< Vaziuoju
zvilgsnis ismeigtas i balta juosta,nesidairau, girdziu kazkur fone brolio balsa,kartais atsisuku i ji, nusisypsau.linkteliu,bet tik tam,kad jis nesuprastu,kad jo negirdziu visiskai.
I akis spigina saule, niekis, nepykstu, taip velniskai liudna prisiminus,ta akimirka,kai Tu ,ant savo miegamojo sienos kabinai, besisypsancios saulytes paveiksliuka,atsimenu - sakei tada,kad jos sypsena,kaip mano... meciau tada i tave pagalve, o tu mane uzkutenai..
Prisimenu... kai valgem sokoladini krema is indelio,su pirstais,zinoma, sakei vaikiska,bet juk smagu. Vaikiskas naivumas per kaledas sedeti salia eglutes ir tiketi,kad kaledu senelis ateis,o juk laukem... Prisimeni,mazyte,kai planavom nakti sesti i automobili ir lekti pasitikti sauletekio. O,kai sedejom ant stogo,susiglaude ir apsikabine,kai paklausiau ar nesalta,o tu atsakei,kad su manim salta niekada nebuna. Idomu ar nepamirsai to suoliuko darzelyje,ant kurio sedejom vakare, kukli sypsena zaide mano veide,kai mane tarsi netycia apkabinai,ziurejom i akis..nebylus,zaismingas bendravimas..Pasibuciavom..pirma karta, po to tu selmiskai istarei, neblogai,pirmas musu bucinys, oj tu,kalbejom,kad tai nepaskutinis,juokemes,kvailiojom ir pasizadejom po metu,ateiti ant to pacio suoliuko ir pasibuciuoti..Nuo tos akimirkos jauciausi tarsi skraidyciau, svaigau vien nuo minties,kad tu esi,o sms tekstas ''gal pasimatom siandien?'' man buvo toks ypatingas. Niekada nepamirsiu,kai padauginusi norejai mane isbuciuoti,savo kieme, juokdamasi sakei,kad tau nerupi tavo kaimynai...Sauluciuk,supratau,kai po darbo nenoredavai niekur eiti,bet ir tai taikydavaisi,niurzgedavai,aiskindavai,kad mieste gryno oro nera,bet vis tiek eidavai. O tada bare,pameni,kai nepastebejom padavejos uz nugaros,laikemes uz ranku,o tu pasakei,kad pasiilgai manes. Nuraudai tada,tarsi padariusi,kazka blogo, o tada juokemes.Ilgai atminty isliks,kai pazadinai nakti,pasakei,kad nori blynu,kelemes,kepem,po to maitinom viena kita. O ta ryta,kai saule sviete,ir oras buvo pasakiskas,pasakei,kad tau gera su manim ir panorai visa diena likti lovoje.Supratau tave, supratau viska,ambicijas,uzsispirima,norus ir nenorus, pateisinau kiekvienoj situacijojs. Bet...nesuprasiu niekada,kodel dabar pasakei,kad tau daugiau manes nereikia...
Ar patikesi,kad as dabar verkiu?o buna ir taip..Ir ka dabar galvoji ziuredama i ta saulyte ant savo miegamojo sienos? Juk sakei,ja pamacius galvoji apie mane. O gal?.. gal ir su kita dabar taip pat zaidi?
VISADA VISKAM ATEINA GALAS... ACIU UZ NUOSTABU LAIKA KARTU... |