Naujausi: Meilės Svajos
Meilė - tai kančia, bet ji neskausminga. Beveik kiekvienas iš mūsų turi savo meilės istoriją. Kartais ji laiminga, kartais skaudi... Ar nenori ja pasidalinti su visais? Mes džiaugsimės arba liūdėsime kartu su Tavimi, o Tu turėsi savo meilės prisiminimą internete :) Papasakok savąją istoriją | Populiariausios istorijos | Abėcėlinis sąrašas
Santykiai - kaip laivas - Jei neatlaiko mažos audros, nėra ko plaukti į jūrą.. Norėčiau ir aš truputį papasakoti apie savo "Meilės" istoriją. Kai viskas prasidėjo tai tiesiog buvo nuostabu, bet dėja, kad dabar tai tik prisiminimai. Man su juo buvo taip gera... Žinojau, kad esu mylima, tik aš jo dar taip nemylėjau kaip jis mane. Kartais net bijodavau eiti su juo susitikti, nors po to jausdavausi laiminga, dažnai apie jį galvodavau. Jis man visados rašydavo pirmas ir dažnai kartodavo, kad mane myli. Jis labai mielas ir linksmas, mėgdavo pajuokauti :)) Buvo šiek tiek įvairių barnių.. Atsirado toks kaip ir draugystės tarpas... jis man nebeparašydavo, bet ir aš nesiruošiau jam rašyti. Tuo metu net nesusitikdavom. Na ir po tarpo viskas buvo baigta, jis mane paliko. Ir tada visai nesigailėjau nes vis apie tai pagalvodavau .. jei ne jis mane paliks aš jį paliksiu... O dabar... o dabar, nebegaliu jo pamiršti vis grįžta visi prisiminimai visi nuotykiai su juo. Tik dabar supratau kaip jį stipriai myliu, nors po to ji siūlė man susitaikyti net kelis kartus vis atsisakydavau iš principo...Nors myliu jį ir man pačiai skaudu, ir gyliai širdije vis dar ji myliu ir noriu, kad jis būtu šalia manęs.. Bet dėja. Galiu pasakyt, kad meilė ne žaidimas, reikia vertinti viska nuoširdžiai. Kai praradau, tada supratau koks jis man reikalingas. Dabar dar truputį bendraujam,, tikiuosi nors šiokio tokio ryšo nenutrauksim nes visur as jį persiokioju ir dažnai jam rašau... Tiek jis tiek aš dėl viso šito esame patys kalti. Ką jau padarysi gyvenimas tęsiasi, bet taip sunku ji pamiršti... :<<< |