Naujausi: Meilės Svajos
Svarbiausia meilėje - išklausyti. Paulius Tilichas Beveik kiekvienas iš mūsų turi savo meilės istoriją. Kartais ji laiminga, kartais skaudi... Ar nenori ja pasidalinti su visais? Mes džiaugsimės arba liūdėsime kartu su Tavimi, o Tu turėsi savo meilės prisiminimą internete :) Papasakok savąją istoriją | Populiariausios istorijos | Abėcėlinis sąrašas
Svajonė realybėje Išlipu iš lėktuvo. Ir visai nesijaučiu blogai, kad palikau ten-Lietuvoje, savo šeimą, draugus,nesigailiu, kad palikau viską, nes manau, kad man viskas yra čia-Los Andžele.Man net širdis pašiurpsta, kad bendrausiu su pasaulinio garso žvaigždėmis,tokiomis kaip Paris Hilton, Jennifer Lopez, Snopp Dog, Maiklu Duglasu ir daug kitų. Uch negaliu...Staiga išgirtu kad už manęs kažkoks vyrukas pradeda prunkšti, kad stoviu vietoje.
-Gerai,gerai einu jau.Sorry-Atsiprašinėju ir pasiėmusi savo lagaminus iš bagažo skyriaus einu link taksi, kuri manęs laukia.
Taksistas toks malonus, padėjo susikrauti daiktus į bagažinę.
-Na kur jus vežti?-Maloniai pasiteiravo jis.
-Į Hilton viešbutį esantį Green street gatvėje.
Miestas nuostabus, kiek dangoraižių, kiek čia žmonių, kiek parduotuvių: žiūrėkit garsiausios firmos, kvepalai, drabužiai, avalynė..... Oh my god....
Po valandžiukės mane atvežė ir į viešbutį, sumokėjau taksistui kelis dolerius ir išsiėmiau iš bagažinės lagaminus.Man po kojom raudonas kilimas, prie manęs pribėgo viešbučio tarnautojas ir paėmė lagaminus, aš jam padėkojau, tarnautojas ėjo iš paskos. Viešbutis nerealus.Didžiulis.Priėjau prie registratūros.
-Sveiki, aš iš Lietuvos. Buvau užsisakiusi čia apartamentus.
-Laba diena. Sveika atvykusi.Prašau pasakykite savo vardą.
-Dženifer.
-Amžių.
-20 metų.
-Dabar pateikite savo asmens dokumentą.
-Prašau.-Paduodu jam savo pasą.
Jis viską peržiūri, įveda duomenis į kompiuterį ir atiduoda dokumentą.
-Ačiū.
-Jus tarnautojas palydės iki jūsų apartamentų.Geros viešnagės.
-dar kartą ačiū.-padėkoju ir nueinu paskui vargšelį tarnautoją į lifta, kuris tempia mano sunkius lagaminus..
Įeiname į liftą, jis paspaudžia 13 aukšto mygtuką.
-Ka?????-tyliai sau pagalvoju-13 aukštas? 13??? Man nesivaidena? Aš bijau aukščio, kaip aš ten gyvensiu...
-Panele, atsiprašau jums jau reikia lipti, čia jūsų aukštas.-Pranešė man Patarnautojas.
-Oi atsiprašau.-Aš kaip visada užsisvajoju, šiandien jau antras kartas.
Tarnautojas palydėjo mane iki apartamentų, atrakino duris, nemoku apsakyti, kaip ten gražu, viskas tviska prabanga. Billas, toks tarnautojo vardas, prieš išeidamas pasakė man keletą žodelių:
-Panele Dženifer jeigu Jums ko nors reikės, tiesiog paspauskite šį baltą mygtuką-jis parodo kurį) ir po kelių akimirkų atlėks kambarių tarnyba. Taip pat jūms ryte, per pietus ir vakarienei, jei tik norėsite, bus patiekiamas maistas, taipogi ir priešpiečiams ir pietums. Jūs turite teisę naudotis limuzinu, spalvą galite išsirinkti, yra visos vaivorykštės spalvos...Jūsų kambaryje įrengtas internetas, kabelinė televizija, su dešimt tūkstančių kanalų ir telefonas, kurio laidas siekia visus kambario kampelius. Kaip ir viskas.
Jis stovi kaip įbestas ir niekur neina.. Ai šit kaip, visi čia laukia arbatpinigių. Įdedu jam į kišenę 15 dolerių ir jis pasišalina.
Šaunu, pagaliau aš viena. Čia yra trys kambariai, didžiulė svetainė su imantriausiais baldais. Toliau poilsio kambarys, kur yra internetas, televizorius, keletas žaidimų aparatų, keli treniruokliai. Įėjusi į vonią pamatau, kad ten ne šiaip vonia, ten telpa dušas, sukurinė vonia, tualetas, toliau paėėjus yra durys, o už jų pirtis... Smagumėlis....
Paskui pamatau miegamąjį ir didžiulę lovą, aš nieko nelaukusi įsibėgėju ir šoku į ją, kaip beprotė , koks geras jausmas....Keletą sekundžių pažiūriu į lubas ir einu prie lagaminų, man reikia įsikurti...
Part 2.
Štai pirmasis lagaminas iškraustytas. Jame buvo tik drabužiai...Aišku eisiu švaistyti pinigų ir pirkti naujų. Juk aš žvaigždžių mieste.O Dieve, tikiuosi netapsiu pasikėlusi ir arogantiška...Na gerai, baigiu svaigti. Pasidedu ant lovos ir antrąji lagaminą, atidarau..ten mano daiktai. Visų pirma pamatau savo fotoaparatą, kuris ir atvedė mane čia. Aš fotografė. Atvažiavau fotografuoti pasaulinio garso įžymybių...Už tai man sumokėjo 500000 tūkstančiu litų sumą. Tad atvažiavau čia ir iš savop darbo stengsiuosi išpešti kuo daugiau...Jei man čia patiks,gal ir apsigyvensiu...Taigi savo fotoaparatą pasidedu į stalčių..
Toliau lagamine seka mano mamos nuotrauka... Aš ją vieną ir teturiu....Tėčio niekad neturėjau, nes jis mus su mam paliko vos man gimus...Na bent ji jau taip sako...Nuotrauka keliauja ant staliuko prie lovos...
Kas toliau ? Toliau mano draugų dovanoti niekučiai...Mieli niekučiai... Jie taip pat stovės ten, kur aš dažniausia užmetu akį. Kad visada juos prisiminčiau...
Kagi daiktai iškrauti. Persirengsiu ir manęs laukia įžimybių miestas.Sveikas Los Andžele!!!!!!!!!! Aš ateinu!!!!!
Part 3
Po poros valandų aš jau susiruošusi. Nulipu žemyn i pagrindines patalpas, prieinu prie informacijos skyciaus ir paprašau, kad man atsiustų limuziną.
-Kokios spalvos norėtumėt?
-Juodos.-atsakau.
-Klasikinė..
-Ir ne tik, man patinka juoda spalva.
-Tuoj turėtu privažiuoti.
-Ačiū.
Po kelių akimirkų limuzinas atvažiavo...Įsėdu.
-Norėčiau važiuoti į kaikokią neblogą drabužių parduotuvę.
-Taip panele, nuvešiu.
Staiga man suskamba telefonas, pradedu kniaustis tašėje tarp visų savo nieknėkių,pagaliau radau...
-Klausau?
-Laba diena. Ar kalbu su Dženifer?-Svetima kalba prabyla moteriškas balsas.
-labas diena. Taip, esu Dženifer.Kas teiraujasi?-susidomėjau.
-Skambiname, nes mums buvo pranešta, kad iš Lietuvos atvyko fotografė, kuri bendraus su mūsų pasaulinio garso žvaigždėmis.
-Taip, atvykau neperseniausiai prieš kokias 5 valandas.
-Jei jūs nepavargusi ir nieko prieš, laukiame jūsų Flowers gatvės centre, 8 valandą, ten vyks vakarėlis.
-Ačiū, butinai ateisiu.
Balsas telefone, net neatsisveikino,išgirdau tik signalą..Na kagi, reikia pasipuošti.
Vairuotojas atvežė mane i parduotuvę.Ir pažadėjo palaukti.
Įžengiu į paruotuvę, super dviaukštė, prabangi...Nors ne įtin mėgstu apsipirkinėti, bet šiuo metu noras labai didelis...
Nuo vienos lentynos prie kitos... Skubu, liko 3 valandos ir per tą skubėjimą atsitrenkiau į kažkokį vaikiną. Męs greitai vienas į kitą pažiūrėjom, jis buvo užsimaskavęs, su kepure ir akiniais. Atrodo lyg kažkur matytas.. gal kokia žvaigždė, bet ne, juk nevaikščiotų po prekybos centrą vienas. Na nežinau, bet jis gražus, tiksliau jo šypsena, nes tik ją ir pamačiau.
-Atsiprašau.
-Ne, tai aš atsiprašau.-Atsiprašė vaikinas.-Skubu.
-Nieko tokio, viskas gerai.Atleiskite, jūs man matytas.-Pasakau.
-Nieko nuostabaus.-nusišypso ir nueina.
Aš dar keleta sekindžių seku jį žvilgsniu, kol jis dingsta minioje.
Na gerai, ko aš čia atėjau? A taip drabužių vakarėliui.Nueinu prie konsultantės ir pasakau, kad man reikia kažko kokteilių vakarėliui, nei per daug iššaukiančio, bet ir ne kuklaus, nors ir nieko puošnaus...Ji man paisūlo rinktis ir keleto variantu ir duoda pavartyti katalogą.
Viską peržiūrėjau, apsirengiau ir išlėkiau į kirpyklą, kur man padarė šukuoseną ir makiaža. Ir nieko nelaukusi važiuoju į vakrėlį. Limuzinas sustoja prie raudono kilimo, aš išlipu, nepatikėsit, jaučiuosi, kaip žvaigždė. Milijonas akių spokso į mane. Gal aš blogai atrodau? Ir štai.Čia aš.
Part 4
Jaučiausi nejaukiai.Mane pasitiko kažkokia moteris. Iš jos balso pasirodė, kad ta pati, kuri man skambino. Nusivedė mane į salę. Ten buvo ramu.Grojo tyli muzika.Visai kitaip nei lauke.O, čia buvo ir įžimybių. Matau Paris Hilton, ir Lindsay Lohan, Ten toliau Orlando Bloom, Benas Affleckas. Benas? Man jis pasrodė toks matytas. Ai nebesvaik pasakiau sau Juk jis žvaigždė, kaip gali būt nematytas Bet kažkaip kitaip, nei viešai...
Stoviu čia viena. Reikia nueiti prie stalo, ten turėsiu ką veikt.Galbūt. Prieinu. Galybė maisto. Kiek telpa tiems žmonėms?
Staiga ant savo peties pajuntu švelnią ranką.Vis dar neatsisuku, pažiūrėti kas čia. Užuodžiu skaniai kvepiančių kvepalų kvapą. O tada jau ir atsisuku. Negali būti, Benas...Benas Affleckas..Padėjo ranką man ant peties???? Negali būti...Bet stengiuosi neišsiduoti, kad sutrikau.
-Neišsigąsk šitaip, parduotuvėje neišsigandai..-Pastabiai pasakė jis.
-Tai ten buvai tu? Na taip, todėl ir pasirodei matytas.-Nuleidžiu žvilgsnį į žemę.
-Na taip, reikėjo, kažko šiam vakarui..-Jis taip pat nuleido žvilgsnį.
Tyla.
-Tai ką čia veiki?-Tikriausiai iš neturėjimo ką sakyti jis paklausė.
Aš vis dar negaliu patikėti, kad kalbuosi su juo....
-Atvažiavau čia, nes noriu kažko naujo, aš fotografė, nuo šiol dirbsiu pramogų pasaulyje.
-Patikėk nieko čia gero. Viskas igrysę...-Jis vėl nuelidžia galvą.
-Na nežinau, kolkas man atrodo atvirkščiai.
-Iš pradžių ir man taip atrodė..Męs kalbamės o aš net neišgirdau tavo vardo...
Nuleidžiu akis, nusišypsau.-O Aš ir nesakiau...-Pakeliu galvą ir pažiūriu į jį.
Jis tiesiog iš nuostabos nusijuokia.
Aš pradedu eiti kažkur...Tiesiog toliau....Galvojau jis manęs nebeseks...Bet ne, jis atlėkė paskui mane. Ištikrųjų nudžiugau. Nekasdien taip atsitinka...
-Kur eini?-paklausė
-Einu kitur, man čia nuobodu...-akimirskai sustojusi tai pasakiau ir vėl pradėjau eiti.
-Kur tas kitur? Juk nepažįsti miesto.
-Nežinau, kur akys ves.Man patinka eiti į nežinią, kur laukia kažkas ir nežinai kas...Atleisk, tikriausiai aš čia neidomiai paistau nesamones.Sėkmingo vakaro.-Palinkiu, nusišypsau ir einu link išėjimo.
-Ne, palauk. Man įdomu.
Sustoju ir atsisuku į Beną.
-Tikrai?-nustebusi paklausiu.
-Taip. Ir noriu eiti su Tavimi iš šio vakarėlio..
Ne, tikriausiai aš sapnuoju...
-Su manim? pasitikslinau, nes man tai neįtikima..
-Taip.-Tvirtai atsake Benas.Užsidėjo tamsius akinius-Eime.
Mes išėjome...
Ėjome link kažkokio parko, jis sakė, kad ten gražu. Kalbėjomės apie viską...
-Žinai, atleisk jei įžeisiu ar pasakysiu ta patį, ka tikriausiai girdi kasdien, bet aš keistai jaučiuosi su tavimi kalbėdamasi, kaip su draugu, na kaip su artimu žmogum,supranti?Keista, juk tu žvaigždė, negalvojau, kad tu toks paprastas,galvojau pasikėlęs, nesikalbi ne su savo lygio žm...-jis man neleido užbaigti sakinio..
-Palauk, aš toks , kaip ir visi, kiekviena sgali susidaryti pirma įspūdį,nieko tokio, juk gali būti ir antras...dar pabendravus ir trečias. Tad negalvok, kad tu ne mano lygio. Nežinau, bet tu tokia ...tokia... nerandu žodžių apibūdinti...Su tavimi gera bendrauti.Štai.
-Negaliu patikėt, tikriausiai aš sapnuoju...
-Nesapnuoji...-nusišypsojo ir pradėjome eiti toliau.
Tamsu,bet šilta ir gera. Jaučiasi kažkokia romantika. Bet lyg ir ne.
Mes kalbėjomės visą vakarą. Bet vis kažkas nutinka netikėto, todėl man ir patinka eiti, kaip nežinai, kas bus... taigi mus užklupo lietus,šiltas,vasaros lietus. Bet męs nesislėpėme, tieisog ėjome toliau...
-Tik nesakyk, kad nepatinka vaikščioti per lietų?-Jis
-Dievinu lietų, jei nepatiktų seniai būčiau pabėgusi. |