Į pradžią

Naujausi:

Myliu !
     Linas >>>

Myliu !
     Rima >>>


Atsitiktiniai:

Myliu raimi :)!
     erika >>>

Myliu Tomuka!
     Jutate >>>


Populiariausi:

Myliu tomas!
     Sandra >>>

Myliu Ahmeda!
     Meile >>>

Visi | Paskelbk!





Beveik kiekvienas iš mūsų turi savo meilės istoriją. Kartais ji laiminga, kartais skaudi... Ar nenori ja pasidalinti su visais? Mes džiaugsimės arba liūdėsime kartu su Tavimi, o Tu turėsi savo meilės prisiminimą internete :)

Papasakok savąją istoriją | Populiariausios istorijos | Abėcėlinis sąrašas


Tai kas neužmirštama...

Viskas prasidėjo kuomet man buvo 17 metų. Meilės srityje nebuvau labai patyrusi tačiau visuomet buvau romantikė. Buvo įprasta diena mokykloje. Nuskambėjęs skambutis reiškė pamokos pabaigą. Su klasės drauge išėjome pasivaikščioti ir tada pamačiau niekuo neišsiskiriantį vaikiną. Bent jau iš pirmo žvilgsnio. Tačiau aš jame kažką įžvelgiau,nors tada ir pati nesupratau ką. Nusišypsojau ir atsisukusi į draugę pasakiau: -Matai tą vaikiną? Jis bus mano. Neilgai trukus išsiaiškinau kas jis toks ir sužinojau,kad mūsų mokykloje jam pirmi metai. Galiausiai gavau ir numerį. Iš pradžių dvejojau ar jam rašyti . Pradžioje vaidinusi drasią mergaitę,dabar jau viskas atrodė kitaip. Sukaupusi drąsą parašiau pirmąjį sms. Pradėjome bendrauti ir neklydau,manydama,kad jis kitoks nei visi. Jis buvo tikrai geros širdies žmogus,švelnus,šiltas ir traukė mane tarsi magnetas. Kurį laiką jo pageidavimu neatskleidžiau kas aš tokia. Jam patikdavo kuomet mokykloje parašydavau sms "Matau tave" o jis dairydavosi,bandydamas suprasti,kuri mergina esu aš. Vis dėl to nusprendėme susitikti. Nežinojau ar jam patiksiu. Pirmas pasimatymas buvo kažkuo keistas. Nors atrodo tik vaikščiojom,kalbėjom,valgėm ledus ir daug juokėmės. Pradėjom susitikinėti vis dažniau,o aš jutau kad kas kart pamačius jį,mano širdutė pradėdavo plakti stipriau. Vieną dieną jis man pasakė jog patinku jam. Aišku,tuomet skraidžiau padebesiais ir buvau pati laimingiausia pasaulyje. Ir dar maža ,miela rožytė,kurią man įteikė mokyklos kieme prie visų! Mano širdis tiesiog dainavo iš laimės! Deja,mano laimė netruko ilgai. Netikėtai vieną vakarą jis parašė man žinutę,kad man melavo. Kad aš jam nepatinku. Tą akimirką nesupratau kas vyko,tik pamenu,kad akys iškart prisipildė ašarų ir sudraskiau jo dovanotą rožę. Nesupratau,kam buvo reikalingas melas. Kurį laiką visiškai nebebendravom ir vieną vakarą sulaukiau netikėto skambučio. Skambino jo draugas ir pasakė,kad neva jis nori atsiprašyti ir gailisi,kad su manimi šitaip pasielgė. O aš šaltai atrėžiau: -Tu kas? Jo advokatas? Jei jis nori kažką man pasakyti,tai tegu daro tai pats! Tada jis perėmė ragelį o man išgirdus vien jo balsą pradėjo drebėti rankos. Jis manęs atsiprašė,pasakė,jog nenori prarasti tokio žmogaus kaip aš. Nusprendėm likti tik draugais. Jaučiausi geriau,bet ne laimingesnė. Mokslo metai ėjo į pabaigą. Jis vasarai turėjo išvažiuoti į užsienį padirbėti,o aš į kitą miestą atostogoms. Norėjau kuo greičiau ištrūkti iš tos aplinkos,kuri man priminė jį. Tačiau buvau sau pažadėjusi,kad po vasaros grįšiu pasikeitusi,kad bent truputi sukelčiau jam pavydo. Kas keisčiausia,kai jis išvažiavo į užsienį rašydavo man kiekvieną vakarą ir jo žinutės su kiekviena diena tapdavo vis šiltesnės. Nesupratau kur link jis suka. Kadangi nenorėjau apsigauti nieko nesureikšminau. Ir vieną vakarą kai tik baiginėjau krautis savo daiktus,nes po kelių dienų turėjau išvažiuoti sulaukiau neeilinės jo žinutės. Jis rašė,kad beprotiškai manęs pasiilgo,kad suprato,jog be manęs negali gyventi ir myli mane. Maniau,kad jis girtas arba žiauriai pokštauja. Negalėjau tuo patikėti. Atrodo,kad tai buvo nesuvokiama protu. Tačiau už dešimt minučių jis man paskambino ir pakartojo lygiai tą patį. Aš vėl verkiau,tik šį kartą tai buvo ne skausmo o laimės ašaros. Susitarėme laukti vienas kito visą vasarą. Kiekvieną dieną bendraudavom internetu,kartais paskambindavo. Buvo tikra kankynė,laukiau rudens nors vasara buvo tik įsibegėjusi. Šiaip ne taip ištempėm tris mėnesius. Jis grįžo į Lietuvą o aš į savus namus. Ir iškart susitikom. Eidama gatve su ta mintimi,kad už kelių minučių pamatysiu savo mylimąjį mane varė iš proto. Kai pamatėm vienas kitą,puolėm į glėbį. Tačiau nepasibučiavom. Tikriausiai abu per daug jaudinomės. Susikibom rankomis,vaikščiojom ir daug kalbėjomės. Jis pasiūlė nueiti pas jį atsigerti arbatos,sutikau bet su sąlyga jog nieko nėra namie. Jis mane užtikrino,kad namai tušti,tačiau kai atėjom,mus pasitiko jo tėtis. Pirma mintis,kuri man šovė į galvą,kad jį nudėsiu! Kai praėjom visą susipažinimo etapą atėjom į jo kambarį. Atsisėdau į jo supamą kėdę. O jis kažkur dingo. Po kelių minučių įėjęs į kambarį sustabdė mane,atsuko į save ir atsiklaupė ant vieno kelio. Rankoje laikė pailgą dėžutę,ant kurios švietė užrašas SWAROVSKI. Žinoma,sedėjau pasimetusi. Tada jis pradėjo kalbėti. Pasakė daug gražių dalykų. Talentą jis tikrai turėjo. Ir ant galo paklausė ar sutinku tapti jo mergina. Nedvejodama sutikau,o tada jis atidarė dėžutę. Joje buvo širdies formos pakabutis. Tai buvo kristalas. Buvau praradusi amą. Jis užkabino man jį ant kaklo ir pasakė,kad jis skirtas tik man. Dar niekad nebuvau tokia laiminga! Su šiuo žmogumi praleidau metus laiko. Jutau,kad kasdieną myliu jį vis labiau. Ir žinojau,kad tai buvo mano pirmoji meilė. Dabar man 19 ir jau metai kaip mes išsiskyrę. Nepasakosiu kodėl mes nebe kartu,bet tai buvo žmogus,kurį labiausiai kada nors mylėjau. Ir viliuosi,kad vieną dieną sugebėsiu vėl taip karštai ką nors pamilti. Tai mano gražiausias prisiminimas...

Laimė

Papasakota: 2012-08-25 08:32. Perskaityta: 4598 kartų.

Nuolatinis šios istorijos adresas: http://www.svajos.com/stories.php?code=YL023UBEGPD52J

Jei manai, kad šios istorijos čia neturėtų būti pranešk mums.
Istorijos autoriaus IP užfiksuotas.

Puslapiai: 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 | 33 | 34 | 35 | 36 | 37 | 38 | 39 | 40 | 41 | 42 | 43 | 44 | 45 | 46 | 47 | 48 | 49 | 50 | 51 | 52 | 53 | 54 | 55 | 56 | 57 | 58 | 59 | 60 | 61 | 62 | 63 | 64 | 65 | 66 | 67 | 68 | 69 | 70 | 71 | 72 | 73 | 74 | 75 | 76 | 77 | 78 | 79 | 80 | 81 | 82 | 83 | 84 | 85 | 86 | 87 | 88 | 89 | 90 | 91 | 92 | 93 | 94 | 95 | 96 | 97 | 98 | 99 | 100 | 101 | 102 | 103 | 104 | 105 | 106 | 107 | 108 | 109 | 110 | 111 | 112 | 113 | 114 | 115 | 116 | 117 | 118 | 119 | 120 | 121 | 122 | 123 | 124 | 125 | 126 | 127 | 128 | 129 | 130 | 131 | 132 | 133 | 134 | 135 | 136 | 137 | 138 | 139 | 140 | 141 | 142 | 143 | 144 | 145 | 146 | 147 | 148 | 149 | 150 | 151 | 152 | 153 | 154 | 155 | 156 | 157 | 158 | 159 | 160 | 161 | 162 | 163 | 164 | 165 | 166 | 167 | 168 | 169 | 170 | 171 | 172 | 173 | 174 | 175 | 176 | 177 | 178 | 179 | 180 | 181 | 182 | 183 | 184 | 185 | 186 | 187 | 188 | 189 | 190 | 191 | 192 | 193 | 194 | 195 | 196 | 197 | 198 | 199 | 200 | 201 | 202 | 203 | 204 | 205 | 206 | 207 | 208 | 209 | 210 | 211 | 212 | 213 | 214 | 215 | 216 | 217 | 218 | 219 | 220 | 221 | 222 | 223 | 224 | 225 | 226 | 227 | 228 | 229 | 230 | 231 | 232 | 233 | 234 | 235 | 236 | 237 | 238 | 239 | 240 | 241 | 242 | 243 | 244 | 245 | 246 | 247 | 248 | 249 | 250 | 251 | 252 | 253 | 254 | 255 | 256 | 257 | 258 | 259 | 260 | 261 | 262 | 263 | 264 | 265 | 266 | 267 | 268 | 269 | 270 | 271 | 272 | 273 | 274 | 275 |