Naujausi: Meilės Svajos
Nuoširdžiai mylėti - vadinasi, pamiršti save. Beveik kiekvienas iš mūsų turi savo meilės istoriją. Kartais ji laiminga, kartais skaudi... Ar nenori ja pasidalinti su visais? Mes džiaugsimės arba liūdėsime kartu su Tavimi, o Tu turėsi savo meilės prisiminimą internete :) Papasakok savąją istoriją | Populiariausios istorijos | Abėcėlinis sąrašas
Pasakyk jam... Ar matei kada tikrai mylinčią merginą? Tokią, kuri surenka mylimojo ašaras dar nespėjus jam pravirkti? Tokią, kuri nepamiršta pasidžiaugti kiekviena akimirka, kai jis buna šalia? Tokią, kuri dėl jo paaukotų visą savo gyvenimą?.. Tokia buvau tam, kuris netikėtai pasirodė ir netikėtai pradingo...Palikęs daugybę šukių mano širdyje. Bet, rodės, kad viskas buvo taip tikra. Atrodė, kad ši laimė neturi pabaigos, kad kiekvienas rytas bus mūsų abiejų, kad kiekviena skausmą ir džiaugsmą dalinsime pusiau, kad visada galėsiu šluostyti Jo ašaras ir glostyti Jo rankas...Ir aš ta dariau, net ir tada, kai Jis jau nebuvo mano... Jis verkė o aš guodžiau...Jis tolo nuo manęs, bet aš vistiek savo delne spaudžiau Jo ranką... Jis praše neliesk, o aš liečiau, taip atverdama vis gilesnę žaizdą širdyje...Tik tie prisilietimai buvo kitokie nei ankčiau. Tada viskas buvo taip švelnu ir gera... O dabar tai lyg dviejų delnų kova, Jo ir mano...Aš laikau, o Jis bando išsprūsti... Bet aš vistiek kovojau, nors ir žinodama, kad pralaimėsiu...žinodama kad neištvėrus skausmo aš pati paleisiu Jo ranką...pati galiausiai paprašysiu išeiti ir manes daugiau nebekankinti...Tą akimirką aš pajutau, kad nustojau gyventi, nustojau kažką jausti, kažko laukti ir kažkuo tikėti...Nes Jis buvo viskas ką aš mylėjau, kuo tikėjau ir dėl ko gyvenau. Jis išėjo, o aš likau, viena ir išvargusi...Tokia, kurią dabar Jis galėtų niekinti ir žeisti, bet vistiek aš krisčiau Jam po kojomis ir maldaučiau mane mylėti...Bet to nebus, nes Jis visiškai nejautė nieko man. Jis negali manęs nei mylėti , nei skaudinti, nes Jo tiesiog nėra...Taip staigiai ir skaudžiai palikta, dabar aš regiu tik tuštumą aplink, pati esu tuščia ir nelaiminga... Gyvenimas sudėtas tik iš blankių prisiminimų...Jis sudėtas iš paskutinių Jo ašarų ir žodžių... Aš klaidžioju tarp žmonių žvelgdama jiems į akis ir ieškodama konors, kas pasiimtų nors trupinėlį mano skausmo, kas suteiktų nors sekundę ramybės ir šilumos... Tai netiesa...aš ieškau Jo rudų akių, nes tik jos man gali suteikti visišką ramybę... Tik Jo buvimas šalia gali ištrinti skausmą iš mano širdies ir sustabdyti ašaras mano akyse...Norėčiau Jam išpažinti viską kas slegia mano gyvenimą, kas trukdo man atsitiesti, kas neleidžia Jo pamiršti...Gal Tu, kuris girdi mano žodžius, kuris skaitai šiuos žodžius...Galbūt Tu pamatysi tas rudas akis...Gal Tu jį matai kasdien, gal Jis kalbasi su tavimi...Gal Tu pažysti žmogu, kuris išsprūdo man iš rankų... Jei Tu žinai, kas Jis...Maldauju pasakyk Jam, kad aš jį be galo MYLIU... |