Į pradžią

Naujausi:

Myliu !
     Linas >>>

Myliu !
     Rima >>>


Atsitiktiniai:

Myliu modestoks!
     modestas >>>

Myliu Arną!
     Violeta >>>


Populiariausi:

Myliu tomas!
     Sandra >>>

Myliu Ahmeda!
     Meile >>>

Visi | Paskelbk!





Beveik kiekvienas iš mūsų turi savo meilės istoriją. Kartais ji laiminga, kartais skaudi... Ar nenori ja pasidalinti su visais? Mes džiaugsimės arba liūdėsime kartu su Tavimi, o Tu turėsi savo meilės prisiminimą internete :)

Papasakok savąją istoriją | Populiariausios istorijos | Abėcėlinis sąrašas


Svajone , kuri buvo ispildyta

Galbūt Jums, tai pasirodys nuobodu, galbūt nemokėsiu įdomiai pateikti savo istorijos.. Galbūt jūs juoksitės ar niekinsit mano tekstą.. Bet tai yra mano ir jo istorija. mūsų istorija.. Viskas buvo gan paprasta, bet kartu ir sudėtinga... Susipažinau su juo per savo draugę, jis jos pusbrolis, aukštaūgis gražuolis.. Buvau tuo metu jaunutė, gal vos 12 ar 11metų... Bėgo metai... ir ne vieneri..Mes kartais susirašydavome, bet tai nebuvo daugiau kaip "Labas, kaip gyveni, kaip sekasi, ką veiki".. Nuvykusi pas draugę atostogauti mes dažnai pas jį eidavome... Vos tik atidarius duris širdis pradėdavo smarkiai plakti, o išvydus jį nurausdavo maži mergaitiški žandukai.būdavo gėda ir nedrąsu jam kažką sakyti.realiai mažai bendravome, turbūt buvom abu drovūs. Bet per vieną susitikimą pajutau jo demėsį.. Mes sedėjome keturiese prie kompiuterio, žiūrėjome juokingus vaizdelius, bet manęs neėmė juokas, man buvo neįdomu, aš jaučiausi blogai, nes turėjau problemų, o jis vis klausinėjo, kas man yra, kodėl nesijuokiu. bet tuo metu galvojau, kad tik šiaip klausinėja... Su laiku pradėjom bendrauti, atrodė jau įsivažiavome, bet šast ir vėl nieko nebėra..jis atsako į mano žinutes keliais žodžiais ir visai nesidomi manimi.. Na, ką gi, tada tikrai supratau, kad jis ne man. visada sakiau, kad norėčiau tokio kaip jis.. rūpėstingo, mielo, gražaus... ir visokio kitokio... jis buvo tas, kurio norėtų kiekviena. bet aš sau sakiau, kad niekada niekada jo neturėsiu, nes jis man per geras... O jo užburianti šypsena, mokėjimas prajuokinti..
Kažkurį laiką buvau jį primiršusi.., turėjau vaikiną, niekas kitas nebuvo įdomu, iki to. kol gavau jo sms. Jis rašė man, klausinėjo daug apie mane, rūpinosi, patarinėjo ir gebėjo išklausyti, ko tuo metu man labiausiai trūko. mes bendravome, bet ne per daug šiltai. Nuvykau pas draugę, mačiau jį, jo nuostabias mėlynas akis,šypseną.. ir vis norėjosi jį apkabinti , prisiliesti. Pradėjom susirašinėti, jis vis "prie prikolo" užmesdavo bučinuką ar gražiai pavadindavo.. jis sakė, kad aš graži, sakė daug komplimentų.. aš pradėjau mažiau bendrauti ir skirti dėmėsio savo vaikinui, neatsakiau į jo sms, į jo skambučius, nes man reikėjo jo, aš norėjau jo.. Nes buvo visiška priešingybė jam-mano vaikinui. Jis nebuvo šiurkštus, grubus, elgėsi su manimi gražiai, nuostabiai kalbėjo ir užburiančiu žvilgsniu lydėdavo mano judėsius.. Išėjus vakare į lauką jis apkabino... Leptelėjau repliką, kad kaip susiras merginą, kai toks aukštas.. o jis apkabinęs pasakė, "jau nebereikia ieškoti, aš jau radau.." nuraudau ir nusijuokiau.. galvoju pokštauja berniukas.. bet deja. aš jaučiau, kaip prie jo man linksta kojos, kalbant dreba balsas. po to vakaro susirašinėjome, pasisakėmė vienas kitam kaip jaučiamės ir ką jaučiam.. verkiau iš nežinojimo ką daryti, nes niekada nebuvau jautusi to jausmo, kurį staiga pajutau jam, atrodo tik vienas vakaras, o viskas apvirto aukštyn kojomis.. turiu vaikiną, kuris gyvena šalia, o įsimylėjau vaikiną, kuris gyvena toliau... bet kaip sakoma "jei myli du, lik su antru, nes jei mylėtum pirmą, neįsimylėtum antro." Taip ir padariau.. Vieną vakarą išėjo taip, kad likau nakvoti pas jį namuose su drauge, jo lovoje, o jis buvo išėjęs į gimtadienį, tuo metu jis buvo sakęs, kad duos man bučkį(žinoma, kai jis man taip be proto patiko, man tas bučiukas atrodė nepasiekiamas ir dar iš jo lūpų..) aš laukiau jo grįžtant iš gimtadienio...kad tą bučinuką atsiimčiau:D deja, nesėkmingai. užmigau, ryte pabudau ir su drauge nuėjom į kitą kambarį, kur jis miegojo, visi juokėmės, kvatojom... o vėliau sekė malonumai... bučinukas, po bučinuko.. tos saldžios lūpos, nepamirštamos ir nuostabios lūpos, kurių prisilietimas privertė mane apie jį svaigti ištisas dienas... ištisas valandas.. atėjo laikas atsisveikinti, išvažiavau, keliavome kartu... parvežė mane namo, išlipus verkiau, nes žinojau, kad tai buvo tik vienintelis kartas, vienintelis kartas, kai aš ir jis buvom artimesni... Be to dar buvau gavusi dovanų nuo jo pliušinį žaisliuką.., kuris kvepėjo jo kvepalais, nes vos tik įėjus į namus, visi namai kvepėdavo juo.. skaniais ir saldžiais jo kvepalais. Na, ką grįžau namo, gyvenau prisiminimais ir tiek.. bet mes nenutraukėme bendravimo. mes rašinėjomės, bet nieko nesitikėjau iš jo. nesitikėjau, kad mes būsim kartu, nes jis pasakė, kad atstumas yra kliūtis draugystei ir mums nepavyks.. verkiau, nes nesutikau su tuo ką jis sako, nekenčiau jo dėl šitų žodžių.. bet tiek jau to.. atėjo 2011-11-11 diena.. 11h 11min ir 11sek, sugalvojau norą, kad būčiau su juo.. vakare susirašinėjame ir staiga gaunu jos sms, kuris skambėjo maždaug taip " pabandykim draugauti, gal išeis, nes aš noriu, kad būtum mano, nenoriu, kad būtum kito". aš, žinoma, sutikau, nes tai buvo mano svajonė.. iš pradžių nutarėm niekam to nesakyti, nes nežinojom ar išeis.. bet viskas buvo puiku.. nuvykau į Vilnių, praleidome nuostabią dieną.. važiuojant drebėjo rankos, kojos, negalėjau patikėti, kad aš ir jis-PORA. tai buvo kažkas neįtikėtino, nuostabaus ir neįmanomo.. bet deja... dar dabar pamenu tą mūsų pirmą draugystės bučinį.. patį saldžiausią ir mieliausią iš visų.. dar niekada taip nebuvau pasijautusi.. ir apskritai prie jo aš jaučiausi savimi, aš jaučiau, kad su kiekviena diena myliu jį vis labiau ir labiau.. mylėjau mūsų bendravimą, kuris niekada nesibaigdavo, mes vis rasdavome ir rasdavome apie ką kalbėti.. mes susitikinėjome, sakyčiau gan retai, bet taip jau turėjo būti.. susitikdavome į mėsėsį kartą, kartais būdavo, kad ir dažniau, per atostogas daugiau dienų praleisdavome kartu.. ėjo dienos, mėnėsiai...vis pamildavau jį labiau.. su kiekvienu bučiniu, prisilietimu, kiekvienu jo nuostabiu žodžiu, o kalbėti jis tikrai mokėjo ir labai saldžiai. jo žodžiai nuginkluodavo mano liūdną nuotaiką ar pyktį. jo šypsena mane priversdavo nurausti, o ką jau kalbėti apie apkabinimus, kurie šildė labiau už bet ką.. tos lūpos, kurios priversdavo širdį plakti vis stipriau ir stipriau.. kažkada visa tai buvo tik gili svaj0nė, o dabar.. dabar tai yra mano... Mes draugaujame beveik 10 mėnėsių ir aš esu pati laimingiausia.. Praleidome nuostabų mėnėsį kartu Anglijoje, per kurį dar labiau suartėjome... dar labiau vienas kitą pažinome..
Žinot, be jo aš nežinočiau kas yra kas... nes tik jis mane išmokė ką reiškia atleisti, mylėti iš visos širdies, būti nuoširdžia 100%- tų.. jis išmokė manęs kantrybės, o mūsų draugystė-laukimo. nuo kiekvieno išsiskyrimo iki kiekvieno pasimatymo praeidavo ne diena ir ne dvi, tad laukti reikėdavo savaitėmis.. bet jei būtume nemylėję vienas kito, ar tai būtų pateisinta, iškentėta? manau, kad ne.. būtent tas atstumas įrodė, kokie gali būti stiprūs žmonių jausmai.. Dabar esu prie jo prisirišus taip, kad nebežinau ką veikčiau savo gyvenime be jo.. jis žino apie mane viską, visas smulkmenas, mano paslaptis, visus išgyvenimus, istorijas, viską.. ir myli mane tokią, kokia esu.. su praeitimi, iškrėstomis išdaigomis, galbūt kartais netinkamu mano elgesiu, žodžiais.. jis myli mane ir rūpinasi taip, kaip niekas nesirūpino ir manau, kad nesirūpins.. tik jis moka priversti mane šypsotis tik į jį pažvelgus, tik jis mane moka erzinti, taip šiltai apkabinti, saldžiai bučiuoti.. tik jo dėka aš esu laiminga, gyvenu dėl tikslo-būti amžinai šalia jo.. taip, žinau tai juokingai skamba.. juk dar tik 10mėnėsių kartu, bet atrodo, kad jau begalybė metų, nes pažįstu jį geriau, nei jis pats save.. Aš žinau, kad visada iš jo gausiu palaikymą, jis visada išklausys manęs.. paguos, nušluostis siūrias ašarytes, kai verksiu prie jo.. apkabins, kai pyksiu ir liepiu neliesti manęs, atsitraukti, kai rėksiu ant jo ir svaidysiuos visokiais žodžiais.. prieš miegą pabučiuos mane ir pasakys, kad mane myli.. Jis pagirs mano žalias akytes, pasakys, jog puikiai atrodau.. o svarbiausia, kad esu jo pirma ir vienintelė meilė. Pati geriausia, nuostabiausia ir gražiausia mergina.. Jis didžiuojasi manimi, gerbia mane ir be proto brangina.. O manau, kad tikrai ne kiekvienas tai gali sugebėti.. Jis sugyvena su visais mano ožiukais, mano minusus stengiasi paversti pliusais ir jam tai puikiai pavyksta. Jo deka aš tapau kitokia.. tapau laiminga ir norinčia irtis į priekį. ir aš iriuosi, einu į priekį tik dėl mūsų, dėl ateities ir visko ką kartu dar patirsime...
Meile mano, aš tau dėkoju už viską.. Juoką, ašaras, šypsena, akimirkas kartu, kurių niekada nepamiršiu.. už tą patį gražiausią jausmą-meilę, kurio dėka mes kartu... Aš myliu tave, beprotiškai stipriai myliu tave ir visada mylėsiu, jei tik tu to norėsi... Tu man esi viskas.. visas pasaulis, mano gyvenimas ir jo prasmė.. tik tu praskaidrini dieną savo šypsena, tik su tavimi galiu tylėti ir nieko nesakyti, kutenti tave net tada, kai liepsi liautis.. juoktis su tavimi ir netgi verkti prie tavęs... tu esi man pats brangiausias žmogus, kuris visada šalia,kai man reikia... galbūt tik mintyse, bet vis tiek esi šalia.. tik tu esi tas, kurį taip stipriai myliu... ir kurio nenoriu prarasti.. niekada gyvenime.. Ačiū, kad esi :***
P.S. visgi svajonės pildosi ir galbūt netgi jos būna nuostabesnės, nei galėjai įsisvaizduoti ;)

Tavo Saulytė. ;****

Lau ;*

Papasakota: 2012-09-08 07:39. Perskaityta: 6143 kartų.

Nuolatinis šios istorijos adresas: http://www.svajos.com/stories.php?code=ME254OROSH98B

Jei manai, kad šios istorijos čia neturėtų būti pranešk mums.
Istorijos autoriaus IP užfiksuotas.

Puslapiai: 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 | 33 | 34 | 35 | 36 | 37 | 38 | 39 | 40 | 41 | 42 | 43 | 44 | 45 | 46 | 47 | 48 | 49 | 50 | 51 | 52 | 53 | 54 | 55 | 56 | 57 | 58 | 59 | 60 | 61 | 62 | 63 | 64 | 65 | 66 | 67 | 68 | 69 | 70 | 71 | 72 | 73 | 74 | 75 | 76 | 77 | 78 | 79 | 80 | 81 | 82 | 83 | 84 | 85 | 86 | 87 | 88 | 89 | 90 | 91 | 92 | 93 | 94 | 95 | 96 | 97 | 98 | 99 | 100 | 101 | 102 | 103 | 104 | 105 | 106 | 107 | 108 | 109 | 110 | 111 | 112 | 113 | 114 | 115 | 116 | 117 | 118 | 119 | 120 | 121 | 122 | 123 | 124 | 125 | 126 | 127 | 128 | 129 | 130 | 131 | 132 | 133 | 134 | 135 | 136 | 137 | 138 | 139 | 140 | 141 | 142 | 143 | 144 | 145 | 146 | 147 | 148 | 149 | 150 | 151 | 152 | 153 | 154 | 155 | 156 | 157 | 158 | 159 | 160 | 161 | 162 | 163 | 164 | 165 | 166 | 167 | 168 | 169 | 170 | 171 | 172 | 173 | 174 | 175 | 176 | 177 | 178 | 179 | 180 | 181 | 182 | 183 | 184 | 185 | 186 | 187 | 188 | 189 | 190 | 191 | 192 | 193 | 194 | 195 | 196 | 197 | 198 | 199 | 200 | 201 | 202 | 203 | 204 | 205 | 206 | 207 | 208 | 209 | 210 | 211 | 212 | 213 | 214 | 215 | 216 | 217 | 218 | 219 | 220 | 221 | 222 | 223 | 224 | 225 | 226 | 227 | 228 | 229 | 230 | 231 | 232 | 233 | 234 | 235 | 236 | 237 | 238 | 239 | 240 | 241 | 242 | 243 | 244 | 245 | 246 | 247 | 248 | 249 | 250 | 251 | 252 | 253 | 254 | 255 | 256 | 257 | 258 | 259 | 260 | 261 | 262 | 263 | 264 | 265 | 266 | 267 | 268 | 269 | 270 | 271 | 272 | 273 | 274 | 275 |