 Naujausi: Meilės Svajos
Meilė yra paslaptis, kurią labai sunku įminti. Beveik kiekvienas iš mūsų turi savo meilės istoriją. Kartais ji laiminga, kartais skaudi... Ar nenori ja pasidalinti su visais? Mes džiaugsimės arba liūdėsime kartu su Tavimi, o Tu turėsi savo meilės prisiminimą internete :) Papasakok savąją istoriją | Populiariausios istorijos | Abėcėlinis sąrašas
TIK praeitis Pasakyk kodėl dabar man taip sunku
Pasakyk kodėl aš ant savos širdies pykstu
Kodėl tu pavogei ją iš manęs
Ir kas turėjo visa tai nuspręst?
Kas gali šitaip skaudinti mane?
Iš kur tas jausmas mano viduje?
Norėčiau išsigelbėt, nenuskęst
Norėčiau jau mieliau tavęs nekęst...
Pykstu, liūdžiu, verkiu
Per daug jausmų jaučiu,
O žodžių rast aš niekaip negaliu
Žinau...labai mažai aš reiškiu tau
Galbūt laikytis reiktų kuo toliau
Tą ir darau...bet ar ilgai taip tęsis nežinau
Maniau, kad viską pergyvenau, skaudžiausią pamiršau
Bet tu lyg tyčia priminei save
Ir vėl įkalinai tam nelemtam skausme
Padėk man...man labai sunku
Nenoriu ašarų aš iš savų akių
Kodėl nepamiršti jos, kam kankini abu
Kankinkis vienas po velnių
Skaudžiausia, kad žinojau viską iš pradžių
Kodėl tada nevengiau gilesnių jausmų?
Nepaisant visko aš mylėjau ir myliu...
Taip, aš garsiai sau sakau
Nes slėpt prasmės nebematau.
Ryte nubudus aš mąsčiau
Galvojau ir į praeitį žvelgiau.
Mačiau tave, visas akimirkas, kurias praleidome drauge
Prisiminiau tą vakarą,
Kai pirmą kart apkabinau tave
Ir kai norėjau, kad nepasitrauktum niekada.
Nuo tos dienos jaučiau ateis nauja pradžia
Dar nežinojau kas tai bus
Maniau kaip ir anksčiau
Jausmai ilgai neužsibus ir žus
Bet aš klydau, juk viskas daug sudėtingiau.
Nusprendžiau būt šalai,
Nepaisant to, kad myli ją
Maniau, kad taip išgelbėsiu save
Ir neįkliūsiu ten kaip dabar čia
Bet tu lyg niekur nieko išėjai
Netaręs net sudie...taip paprastai.
O gal ir pasitraukiau aš
Bet kam tai rūpi...kas supras.
Žinai? aš vieną naktį sapnavau tave
Tai nuostabiausias sapnas išlikęs galvoje
Sapne tave mačiau ir tikrą skausmą aš jaučiau
Norėjau bent prieit arčiau...
Deja to padaryt neišdrįsau.
Staiga tu pats ėjai ieškot manęs,
Kvailė...aš bėgau nuo tavęs
Ir pajutau, kad tu šalia, atsisukau
Akis dar kartą iš arti aš pamačiau
Apkabinau, prisiglaudžiau dar ir dabar jaučiu
Kaip tavo kaklą lūpomis liečiu.
Paklausei kodėl aš bėgu nuo tavęs
O aš tylėjau, tik nepabust prašiau savęs.
Kiek kartų nemylėt savęs prašiau,
Kiek kartų nekentėt pasiryžau
Ir štai aš pamilau tave
Dabar tik kankinu save.
Galbūt galėčiau nusispjaut
Bandyt save apgaut, bet negaliu...
Kodėl aš niekas tau esu
Taip būna visada, aš įsimyliu tą
Kurio širdis jau užimta.
Bet parašysiu dar kai ką,
Kad būtų bent gražesnė pabaiga:
Jaučiu kaip po truputį
Mano siela ima priklausyti tau
Galbūt tai keista bet bijau,
Bijau tave pamilt, o gal jau pamilau
Tavęs netekt kur kas baisiau
Užmerkusi akis matau tave, kai apsupa jauki tyla
Kai aš jaučiu, kad tu šalia,
Kai noriu, kad mylėtum tik mane.
Ir man skaudu, per daug jausmų jaučiu
Dangstausi aš melu,
Sakau kitiek, kad nieko rimto
O juk jaučiu, kad jausmas tikras
Ir meilė nėra mitas.
Žinau, kad mano širdį pavogė seniai,
Ir mano norai ir jausmai skirti vienam tiktai.
Turi suprast be žodžiu, be ilgų kalbų,
Kad tas vienintelis tai tu.
Suprast pačiai skaudu, bet be tavęs daugiau aš negaliu
Kai tu toli labai sunku
Nes tuo metu širdies nebeturiu.
Ar pameni tą naktį kai lijo žvaigždėmis?
Tu nematei...bet aš svajojau tylomis:
Tegul nebus tai paskutinis vakaras kartu,
Tegul jų bus ne vienas ir ne du.
Norėjau to ir dar dabar to noriu,
Nes, kad tave pamilsiu jau tada žinojau. |