Beveik kiekvienas iš mūsų turi savo meilės istoriją. Kartais ji laiminga, kartais skaudi... Ar nenori ja pasidalinti su visais? Mes džiaugsimės arba liūdėsime kartu su Tavimi, o Tu turėsi savo meilės prisiminimą internete :)
Papasakok savąją istoriją | Populiariausios istorijos | Abėcėlinis sąrašas
Tai nebuvo meilė, tai buvo kurkas daugiau.
Neesu įsitikinusi savo pasiryžimu išspjauti savo jausmus čia, tačiau šianakt aš eilinį syk pagavau save mastant apie tai, ko net nebuvo. Mastant apie žmogų, kuris mano gyvenime buvo vos akimirką, tačiau aš esu beveik įsitikinusi, kad mintyse liks iki begalybės..
Susipažinome lygiai taip pat, kaip pasukome skirtingais keliais - nežinodami kodėl. Viskas įvyko taip atsitiktinai, tačiau būtent šio atsitiktinumo dėka aš patyriau tokių pojučių potvynį, kurių net nepažinau lyg šiol.
Eilinė pažintis socialiniame tinkle, atsitiktinė klaida sumaišant pranešimo gavėjo laukelį ir štai, jis stovi priešais mane. Dar dabar prisimenu pirmąją mintį "koks jis nuostabus" vos tik išvydus. Jis pranoko visus lūkesčius, nors tikėjausi susitikimo vardan šventos ramybės, arba tiksliau - iš mandagumo.
Šiltas vasaros vakaras, saulė pasislėpus laukia ryto, o mano taurė balto vyno net nepaliesta. Tos žydros jo akys, o ta šypsena, pirmą kartą norėjau, kad ši akimirka tęstusi amžinai, tik dėja, vyninės padavėja įžuliai atnešusi sąskaitą praneša, jog mūsų laikas baigėsi, jog vyninės sienos per ankštos viskam kas vyksta manyje, ji buvo teisi - man reikėjo atvėsti ir sugrįžti atgal. Atgal į realybę.
Trumpas naktinis pasivaikščiojimas, pašnekesiai apie nieką, tačiau vedantys iš proto.
Laikas negailėstingai bėgo, ir štai aš savo miegamajame laukiu jo žinutės. Jis parašo. Ar žinot tą jausmą, kai šypsotės patys to nesuvokdami? Jis nuostabus..
O kai pabundi su šypsena vien todėl, kad vėl išvysi jį? Jau tuoj pat? Niekuomet nemėgau vandens, nemėgau ežero ir neįsivaizdavau, kad prie jo galima būti dviese. Tačiau dabar, aš atiduočiau viską, kad bent kartelį sugrįžčiau ten.
O žinot tą jausmą, kai labai nori jį pabučiuoti, tačiau tavyje drąsos tolygu apskritam nuliui? O pagaliau pabučiavus, žmogus dingsta, o mažas emocijų protrūkis ir pyktis viską sugriauna akimirksniu? Nesugrįžtamai?
Meluoju bandydama pati save paguosti. Įmanoma buvo sugrįžti, tačiau principai nužudė kiekvieną žmogišką dalelę manyje, ir tik supratus, kad viskas - aš pabandžiau.
Tai nebuvo nuoširdus bandymas, nes baimė buvo supančiojus mane visa. Niekados nemokėjau išsaugot, to kas man rūpi.
Ir po visų potyriu kartu. Po visų pykčių. Po visko. Aš jį mačiau ne viena kartą. Buvau pas jį su krūva bukapročiu, bet nesugebėjau net ištarti labas. Nesugebėjau, net pažiūrėti dar kartelį į tas akis, kurios priverčia atitrūkt nuo realybės..
Iki dabar esu apsupta žmonių, kurie kasdien jį mato. Turiu jo numerį. Turiu jį - mintyse.
Kaskart jį pamčius, galvoje sukasi tuzinas minčių, kurių neįmanoma ištarti lūpomis.
Tai nebuvo meilė. Tai buvo kurkas daugiau. Tikriausiai, jei kaskart kai galvoju apie jį kristų žvaigždės menulis imtų suvokt, ką reiškia vienatvė.
Per tokį trumpą laiką, jis privertė nušiurpt kiekvienai mano kūno dalelei. Jis privertė mane patikėti, kad pagaliau man kažko reikia.
Dėja, visa tai praeitis. Nebeįmanoma sudėlioti delionės, jei vakar išmetei puse jos dalių. Man begalo sunku kaskart suvokti, kad jis net nesiruošia ištrūkt iš mano minčių, ir jei tai tiesa, jog žmogus negali užmigt, kai kažkas jį sapnuoja - lai atleidžia man už bemieges naktis.
Jis lyg narkotikas. Uždraustas. Ir begalo brangus.
Nežinau ar kas nors tai skaitys, ir ar išvis supras tas mintis, kurių aš nespėju delioti. Nuslėpta tūkstančiai emocijų. Detalių. Jausmų.
Aš tik stengiuosi atitrūkti nuo jo. Pabėgti. Nes kol jis godžiai tūno čia, aš neberandu vietos niekam kitam.
Kaip beprotiškai man skauda suvokti, kad net po ilgų mėnėsių pagalvojūs apie jį, manyje prasideda nenumaldoma kova. Tarp realybės ir to kas buvo tadien.
anonymous
Papasakota: 2014-10-18 13:08. Perskaityta: 3667 kartų.
Nuolatinis šios istorijos adresas: http://www.svajos.com/stories.php?code=MS916SBBXD39P
Jei manai, kad šios istorijos čia neturėtų būti pranešk mums.
Istorijos autoriaus IP užfiksuotas.
Puslapiai: 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 | 33 | 34 | 35 | 36 | 37 | 38 | 39 | 40 | 41 | 42 | 43 | 44 | 45 | 46 | 47 | 48 | 49 | 50 | 51 | 52 | 53 | 54 | 55 | 56 | 57 | 58 | 59 | 60 | 61 | 62 | 63 | 64 | 65 | 66 | 67 | 68 | 69 | 70 | 71 | 72 | 73 | 74 | 75 | 76 | 77 | 78 | 79 | 80 | 81 | 82 | 83 | 84 | 85 | 86 | 87 | 88 | 89 | 90 | 91 | 92 | 93 | 94 | 95 | 96 | 97 | 98 | 99 | 100 | 101 | 102 | 103 | 104 | 105 | 106 | 107 | 108 | 109 | 110 | 111 | 112 | 113 | 114 | 115 | 116 | 117 | 118 | 119 | 120 | 121 | 122 | 123 | 124 | 125 | 126 | 127 | 128 | 129 | 130 | 131 | 132 | 133 | 134 | 135 | 136 | 137 | 138 | 139 | 140 | 141 | 142 | 143 | 144 | 145 | 146 | 147 | 148 | 149 | 150 | 151 | 152 | 153 | 154 | 155 | 156 | 157 | 158 | 159 | 160 | 161 | 162 | 163 | 164 | 165 | 166 | 167 | 168 | 169 | 170 | 171 | 172 | 173 | 174 | 175 | 176 | 177 | 178 | 179 | 180 | 181 | 182 | 183 | 184 | 185 | 186 | 187 | 188 | 189 | 190 | 191 | 192 | 193 | 194 | 195 | 196 | 197 | 198 | 199 | 200 | 201 | 202 | 203 | 204 | 205 | 206 | 207 | 208 | 209 | 210 | 211 | 212 | 213 | 214 | 215 | 216 | 217 | 218 | 219 | 220 | 221 | 222 | 223 | 224 | 225 | 226 | 227 | 228 | 229 | 230 | 231 | 232 | 233 | 234 | 235 | 236 | 237 | 238 | 239 | 240 | 241 | 242 | 243 | 244 | 245 | 246 | 247 | 248 | 249 | 250 | 251 | 252 | 253 | 254 | 255 | 256 | 257 | 258 | 259 | 260 | 261 | 262 | 263 | 264 | 265 | 266 | 267 | 268 | 269 | 270 | 271 | 272 | 273 | 274 | 275 |