Į pradžią

Naujausi:

Myliu !
     Linas >>>

Myliu !
     Rima >>>


Atsitiktiniai:

Myliu Justiną!
     Odeta >>>

Myliu Mindauga!
     AISTE >>>


Populiariausi:

Myliu tomas!
     Sandra >>>

Myliu Ahmeda!
     Meile >>>

Visi | Paskelbk!





Beveik kiekvienas iš mūsų turi savo meilės istoriją. Kartais ji laiminga, kartais skaudi... Ar nenori ja pasidalinti su visais? Mes džiaugsimės arba liūdėsime kartu su Tavimi, o Tu turėsi savo meilės prisiminimą internete :)

Papasakok savąją istoriją | Populiariausios istorijos | Abėcėlinis sąrašas


Pavelavau atleisti

Rugsejo 1oji, 9 klase:
Jona (vardas pakeistas) pamaciau pirma karta. Is pirmo zvilgsnio pasirode labai jau savimi pasitikintis ir arogantiskas.
Dienos mokykloje bego letai, o as kazkodel vis meginau patraukti Jono demesi, net nesuprasdama kodel as to taip siekiu. Bet mano pastangos buvo bevaises, jis visai nekreipe i mane demesio, o mane tai vare i nevilti. Mokslo metams ipusejus mes pradejome siek tiek bendrauti, bet musu bendravimas vyko tik mokykloje, Jonas vistiek nerode didelio demesio man, o as buvau pernelyg drovi, kad jam pasakyciau apie savo brestancius jausmus jam. Atejo vasara, atrodo jis visai mane uzmirso, bet viena vidurvasario diena sulaukiau zinutes is nepazistamo numerio: "Labas, ka veiki? Gal nori iseit pasivaiksciot? juk tokia grazi diena! Jonas". As alpau is laimes, pagaliau jis mane pastebejo!! As to taip ilgai laukiau!! Mes susitikome Vingio parke, jis lauke manes prie estrados, zavingas kaip niekad. Visa diena praleidome kartu, vaiksciojom, kalbejomes, gerem arbata, bet as vistiek jauciau kazkoki barjera tarp musu.

Rugsejo 1oji, 10 klase:
Stai ateina Jonas su gele rankoje. As esu pirmoji prie kurios jis prieina ir pasisveikina, mes siek tiek pasnekame, bet laikas eiti i klase. Po oficialiosios dalies as dairausi, niekur nematau Jono. Jis jau buvo isejes.. Nuo vasaros musu draugyste paaugo, dabar mes kalbames kiekviena diena, barjerai dingo, jis pradejo manimi pasitiketi, netgi atskleide tai ko dar niekam nesake - jis buvo budistas, jo pasitikejimas manimi man kele didele laime. Viena vakara Jonas man paraso per Skype ir pasako, jog jis myli musu klasioke, net nenujausdamas kokie mano jausmai jam. Tai buvo lyg peilis i nugara, bet as nerekiau ir nereagavau, tiesiog uzspaudziau savo savimeile ir liepiau jam prisipazinti jai, jog ja myli. Jis atsake, jog neturi tam drasos.. Sia tema mes kalbejom pora menesiu niekur su tuo nepasistumedami, man tai teike vilties, kad jis nuleis rankas ir pagaliau pamatys mane... Pagaliau atejo rudens atostogos, mes su Jonu buvom tiek suplanave visko nuveikti per jas. Viskas turejo prasidedi grandioziniu atostogu atidarymu Operos ir Baleto teatre su opera Valkirija (nors as ir nebuvau klasikos megeja, zinojau, kad Jonui ji yra labai brangi). As issipuosiau kaip tik galejau ir issiruosiau eiti i teatra, mes susitarem susitikti prie pagrindinio iejimo 18:00. 18:10 Jono nera; 18:20 jo vis dar nera, as pradedu nerimauti ir skambineti jam, bet nieks nekelia; 18:50 as persiutusi is pykcio, kad jis nepasirode, nusprendziau eiti iki jo namu ir viska issiaiskinti. Priejusi prie jo namo pamaciau pamaciau kieme stovincius jo tevus salia greitosios automobilio, as priejau prie ju ir paklausiau kas nutiko, Jono tetis pasake, kad Jonui pasidare bloga ir jis nualpo. Greitoji isvaziavo.. As jaudinausi neispasakytai, 4 dienas negirdejau nieko nei is Jono, nei is jo tevu. Bet atostogu gale Jonas pagaliau prisijunge prie Skype, as iskart puoliau klausineti kas nutiko ar jam viskas gerai, kada jis gris namo. Jis nereagavo i mano klausimus 20 minuciu, o tada atrase: "Mano galvoje rado augli." Mane istiko stabas, as negalejau kalbeti, tik verkiau. Atostogos baigesi, reikejo vel eiti i mokykla, pirma diena eidama link mokyklos net nesitikejau, kad Jonas ateis i pamokas. Uzejusi i kabineta pamaciau pirmam suole sedinti ji, nustebau, jis sypsojosi ir kalbejosi su draugais. Tai man kele dideli nerima, po pamokos pasigavau ji ir paklausiau kodel jis ne ligonineje, jis man, su didele sypsena veide, liepe nesijaudinti ir pasake, jog viskas bus gerai. Laikas bego, jis man pasakojo viska apie savo liga ir tai neatrode labai pranasingai. Jonas tapo uzdaresnis, labiau pasineres i Budistine praktika, bet su manimi vistiek noriai bendravo. Mano nelaimei visas bendravimas vis dar sukosi apie TA klasioke, kuri jam patiko. Ji jam niekaip neiskrito is galvos, bet as zinojau skaudzia tiesa, ji turejo vaikina. Viena diena man tai teko jam pasakyti, kai buvau netiketai to paklausta. Tai buvo labai skaudus smugis jam, Jonas tapo dar uzdaresnis. Mokslo metai ejo i gala, o Jono liga vis labiau progresavo, tad jam teko isskristi i Zeneva operacijai. As diena ir nakti budejau prie telefono ir skype, vildamasi, kad jis parasys man, jog operacija buvo sekminga, bet kaip nieko taip nieko. Praejo 3 dienos po operacijos ir jis pasirode skype, tiksliau ne jis, o jo senelis, parase man, jog Jonas atsigauna po operacijos, dar neaisku ar viskas gerai praejo, bet zinoma tai, kad atsikeles jis neprisimins nieko bent 3 menesius del stipriu vaistu poveikio. Jono senelis guode mane, kad Jonas pasiliko sau uzrasus jei taip nutiktu ir kad juose apie mane yra labai graziai atsiliepiama. Likusia vasara Jonas ir jo senelis praleido Indijoje, Budistu vienuolyne. Vasaros gale sulaukiau Jono skambucio, jis prase susitikti. Susitikome kaip visada, Vingio parke, pamacius ji puoliau begti ir apkabinti ji, prispausti prie saves. Jis man tyliai pasnibzdejo i ausi: "As tave myliu, tu esi ta vienintele, kuria as sugebejau prisiminti kol buvau paveiktas vaistu, as tave myliu". Tai buvo laimingiausia diena mano gyvenime. Nuo tos dienos mes pradejome susitikineti.

Rugsejo 1d, 11 klase:
Po oficialiosios dalies mes su Jonu isejome i miesta pasivaiksciot, bet kol vaiksciojom jis pasijuto nekaip ir teko viska nutraukti. Musu santykiai buvo toje vietoje apie kuria as svajojau pastaruosius du metus, as buvau pati laimingiausia mergina pasaulyje. Laikas bego, as daug laiko praleidau su Jonu, bet kazkodel jo sveikata negerejo. Tai kele man nerima. Atejo rudens atostogos, netiketai mire mano senelis, artimiausias man zmogus. As visiskai uzsidariau savyje, net nuo Jono. Tai sukele jam nezmoniska skausma ir viena diena skausmo isprovokuotas jis prikalbejo man dalyku, kuriu net nebutu sugalvojes, jei ne tas skausmas. Bet tada as to nesupratau. Musu santykiai nutruko. Nekalbejom labai ilga laika, bet pries pat kaledu atostogas sulaukiau jo zinutes, kurioje buvo atsiprasymas, jis sake, kad nori susitaikyt pries isvaziuodamas i Zeneva pas daktarus, nes jaute, kad gali ir negristi.. As nenorejau tuo tiketi, as liepiau jam taip nekalbeti ir tam momentui pamirsau musu kivirca. Jonas grizo is Zenevos, as iskart paklausiau kaip jis, ka sake daktarai, jis itartinai santuriu veidu istare, kad yra sveikas, o as tesugebejau pasakyt, kad sakiau, jog taip ir bus. Tyla vel stojo tarp musu. Metai ejo i pabaiga ir as vel gavau zinute nuo Jono, kurioje jis prisipazino, kad mane vis dar myli, sake koks kvailas buvo ir panasiai. As jam atleidau, mes vel pamazu pradejome bendrauti, bet as maciau, kad jis kazkoks nesavas ir meginau issiaiskinti kas gi netaip. Bet jis nenorejo sakyti.. Visgi mano atkaklumas pasieke savo as priverciau ji pasakyti ir tai ka isgirdau mane sokiravo. Jis pasake, kad Zenevoje neisgirdo nieko gero, tik pamelavo man, kad nejausciau prievoles likti su juo, istiesu jis mirsta ir daktarai negali nieko padaryti, jam liko tik puse metu.. As buvau tragiskai sukresta, negalejau net kalbeti. Del kazkokios priezasties musu santykiai vel atveso, nors apie ji as visad galvojau.. Jonas vis dar lanke mokykla, bet nyko akyse, kiekviena diena vis giliau ir giliau neresi i depresija. Vel atejo vasara, Jonas visiskai dingo is mano akiracio, jo nesimate nei skype nei buvo imanoma susisiekti telefonu. Bet prisiminusi musu kivirca as netgi nustojau meginti su juo susisiekti.

Rugsejo 1d, 12 klase:
Jono nesimato aplink, galbut kur isvykes. Mokykloje jis nepasirodo menesi laiko, o aukletoja mums nieko nesako. As nusprendziau nukeliaut pas ji namo ir issiaiskinti kodel jis neina i mokykla. Beeidama suvokiau, jog galiu susidurti su blogiausiu ir labai jaudinausi. Duris atidare Jono mama, moteris su malonia sypsena. As paklausiau kur Jonas, ji ziurejo i mane nustebusiu zvilgsniu: "Nejaugi negavai jo laisko?" as pasimeciau ir nesupratau apie ka ji kalba.. "Na tikriausiai pasto klaida. Jonas vasaros pradzioje isvyko i Indija, i vienuolyna, jis jau nebegris".. Po jos zodziu man pakirto kojas, as suvokiau, kad as nesugebejau atleisti savo mylimam zmogui laiku, o dabar jis yra uz tukstanciu kilometru ir nezinia kiek jam laiko beliko gyventi... As pasineriau i nevilti, verkiau diena ir nakti, kol supratau, kad turiu vykti pas ji. Nusipirkau artimiausia bilieta ir po dvieju dienu isskridau i Indija su savo mama. Kai pagaliau nuvykome iki vienuolyno, kur gyveno Jonas as ibegau i jo vidini kiemeli tikedamasi ji ten surasti. Bet kiemelis buvo tuscias, as iejau per atviras duris i vidu ir supratau, kad jau buvo pervelu. Ant stalelio stovejo molinis indas, o uz jo Jono nuotrauka su vienuolio apdaru. Vienuoliai ten pasake man, jog jis mire pries savaite. As kritau ant keliu ir pradejau verkti. Vienas vienuolis priejo prie manes ir pasake, jog Jonas buvo laimingas ir visada snekedavo apie tave vien gera, jis mire budamas laimingas. Visi isejo ir as likau viena su savo kancia ir sazine. As pavelavau atleisti.

Anonimous

Papasakota: 2013-04-06 04:21. Perskaityta: 4388 kartų.

Nuolatinis šios istorijos adresas: http://www.svajos.com/stories.php?code=LV652JHSBIK29Q

Jei manai, kad šios istorijos čia neturėtų būti pranešk mums.
Istorijos autoriaus IP užfiksuotas.

Puslapiai: 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 | 33 | 34 | 35 | 36 | 37 | 38 | 39 | 40 | 41 | 42 | 43 | 44 | 45 | 46 | 47 | 48 | 49 | 50 | 51 | 52 | 53 | 54 | 55 | 56 | 57 | 58 | 59 | 60 | 61 | 62 | 63 | 64 | 65 | 66 | 67 | 68 | 69 | 70 | 71 | 72 | 73 | 74 | 75 | 76 | 77 | 78 | 79 | 80 | 81 | 82 | 83 | 84 | 85 | 86 | 87 | 88 | 89 | 90 | 91 | 92 | 93 | 94 | 95 | 96 | 97 | 98 | 99 | 100 | 101 | 102 | 103 | 104 | 105 | 106 | 107 | 108 | 109 | 110 | 111 | 112 | 113 | 114 | 115 | 116 | 117 | 118 | 119 | 120 | 121 | 122 | 123 | 124 | 125 | 126 | 127 | 128 | 129 | 130 | 131 | 132 | 133 | 134 | 135 | 136 | 137 | 138 | 139 | 140 | 141 | 142 | 143 | 144 | 145 | 146 | 147 | 148 | 149 | 150 | 151 | 152 | 153 | 154 | 155 | 156 | 157 | 158 | 159 | 160 | 161 | 162 | 163 | 164 | 165 | 166 | 167 | 168 | 169 | 170 | 171 | 172 | 173 | 174 | 175 | 176 | 177 | 178 | 179 | 180 | 181 | 182 | 183 | 184 | 185 | 186 | 187 | 188 | 189 | 190 | 191 | 192 | 193 | 194 | 195 | 196 | 197 | 198 | 199 | 200 | 201 | 202 | 203 | 204 | 205 | 206 | 207 | 208 | 209 | 210 | 211 | 212 | 213 | 214 | 215 | 216 | 217 | 218 | 219 | 220 | 221 | 222 | 223 | 224 | 225 | 226 | 227 | 228 | 229 | 230 | 231 | 232 | 233 | 234 | 235 | 236 | 237 | 238 | 239 | 240 | 241 | 242 | 243 | 244 | 245 | 246 | 247 | 248 | 249 | 250 | 251 | 252 | 253 | 254 | 255 | 256 | 257 | 258 | 259 | 260 | 261 | 262 | 263 | 264 | 265 | 266 | 267 | 268 | 269 | 270 | 271 | 272 | 273 | 274 | 275 |