Beveik kiekvienas iš mūsų turi savo meilės istoriją. Kartais ji laiminga, kartais skaudi... Ar nenori ja pasidalinti su visais? Mes džiaugsimės arba liūdėsime kartu su Tavimi, o Tu turėsi savo meilės prisiminimą internete :)
Papasakok savąją istoriją | Populiariausios istorijos | Abėcėlinis sąrašas
Zodziai nieko nereiskiantys
Žodžiai nieko nereiškiantys... Mintys pasilikusios giliai... Ašaros, kurių niekas nemato, kurių niekas nesupras... Kartais verki, kai net nežinai kodėl, o gal ir žinai tik bijai tai pripažinti... Trumpos minutės, kai atsijungi nuo dienos rūpesčių primena laiką su Tavimi... Tada lyg ir netyčia norisi verkti...nes Tavęs nėra šalia... Kvaila mergaitė, kuri Tau reikalinga, kurios Tu nori, galbūt ne taip kaip turėtum, kaip ji būtų verta, bet Tau jos reikia... Tačiau kodėl jos Tu nesistengi išsaugoti, kodėl Tu jai neparodai dažniau, kad ji Tau kažką reiškia, kodėl jos mažą ir taip daug kartų sužeistą širdį tyliai priverti kraujuoti, juk laikas gal ir užgydo žaizdas, tačiau palieka randus, kuriuos tikrai skauda... Kodėl Tu supranti kad Tau jos tikrai labai reikia kai nėra arti, kai būna per toli Tau ją pasiekti, kodėl? Tai skaudina... Man gera su Tavimi, tada jaučiuosi saugi, tada man niekas nebaisu, nors ir žinau kokia realybė yra ištikrųjų ir kaip viskas yra... Bet man reikia Tavęs, kaip niekada nereikėjo... Bijau Tau tai pasakyti, nes nežinau kaip Tu į mane žiūri... Aš galiu tik spėti... Bijau būti įskaudinta. Labai bijau...
Žinau, kad nereikėtų, bet mano mintys dažnai sukasi apie Tave... Taip tai kvaila, tai beviltiška... Pasiilgstu Tavęs, kai nėra šalia, atrodo atiduočiau bet ką, kad galėčiau būti su Tavimi... Man reikia Tavęs... Nes tik su Tavimi jaučiuosi kitaip... Mergaitė prisižiūrėjusi per daug romantinių filmų, na ką jau padarysi, tokia jau esu... Svajoklė, romantikė, tokia kuriai reikia Tavęs ir kuri nori kad būtum laimingas... Man nepatinka kai su manim elgiesi negražiai, kai pyksti, kai nerodai dėmesio, nesijaučiu Tau reikalinga, nesijaučiu niekam reikalinga... Norėčiau, kad būtum dažniau šalia, kad apkabintum ir leistum užmiršti tai kas buvo... ir nieko nebuvo šalia... Tu man nerašai, atrodo vėl viskas bus taip kad Tu vėl nebenorėsi būti su manimi... Aš bijau... labai bijau... bijau netekti Tavęs...bijau netekti savęs, nes tiek daug kartų jau netekau... Tu atsisakydavai manęs, palikdavai mane vieną, palikdavai vienas ir Tu, tačiau... vis sugrįždavai atgal, žinodamas kad širdies durelės visvien bus atvertos... Apgailėtina, kiek daug atsisakymų gali ištverti širdis, kiek daug gali pakelti jausmai ir mintys apie tai kad esi tarsi žaisliukas. Baisūs žodžiai, baisios mintys, o kur yra tiesa? Kodėl vis grįžtama prie atstumto žmogaus bet nesistengiama kad jis išbūtų šalia ilgiau, juk viskas kas turi pradžią turi ir pabaigą... Turbūt pasakytum taip bus geriau... Bet kam ir ar ilgam??
Laiminga buvau tada kai mane ant rankų nešiojai, laiminga kaip niekada...Ilgiuosi tų akių kai žvelgdavai į mane ir matydavau jose kibirkštėles, jausmus man, šilumą, norą kad niekada neišeičiau... Tada nebuvo baimės mane apkabinti, pabučiuoti, parodyti savo jausmus... Laiminga buvau tada...
Aš nesu tokia kokia buvau... Aš jutau, kaip man žemė slydo iš po kojų ir nieko negalėjau pakeisti, antro tokio karto neištverčiau... Jutau kaip dužo mano pasaulis, mano jausmai, bet visvien Tavęs negalėdavau išbraukti, Tu ir toliau buvai mano gyvenime, bet niekada nesupratai kiek daug Tu man reiški, ir kad aš negaliu Tavęs išduoti... Taip, tai kvaila, tai neįtikėtina, sunkiai suvokiama, bet niekada savo noru Tavęs nesu išdavus, visada buvai tik Tu, deja aš Tau buvau paskutinėje vietoje...kaip visada...
Aš nieko nepamirsau ką Tu man rašei kai buvau išvažiavus, pameni kai rašei, kad nori padaryti mane laiminga? Kad Tau reikia manęs? Kad daug supratai? Kodėl visa tai pasimiršo? Kodėl ir vėl mane verti norėti išvažiuoti kuo toliau? Kam Tu su manim šitaip elgies? Kodėl negali papraščiausiai pasidžiaugti akimirkomis drauge, paversti jas nepamirštamomis kupinomis šiltų jausmų? Ačiū kad esi... Kaip greitai visa tai dingsta iš mūsų gyvenimų... Man prireikė trijų metų ir išvažiavimo į kitą Europos galą, kad galėčiau atsigauti po to, kas mane buvo skaudinę, bet netgi ir tenai nuo Tavo žodžių aš sugebėjau prisigalvoti kad šįkart viskas gali būti kitaip, bet... bet nebuvo... Nesuprantu tik vieno, kodėl Tu visa tai man rašei, jei Tau manęs net nereikėjo...!!!
Nebenoriu būti viena, jausti tą tuštumą ir šaltį... Noriu nebebijoti prieti apkabinti, pasakyti koks jis man brangus, noriu matyti jo akyse save... Daugelį kartų savęs klausiu ar tai įmanoma, juk Tu, kuriam aš jaučiu atrodo daugiau nei esi vertas, man nieko neparodai... Pavargau nuo žaidimo savo jausmais, nebesu tokia stipri kokia buvau, nebenoriu pati siūlytis ir likti atstumta, per daug kartų mane atstūmei, palikai verkiančią su mintimis apie Tave... Aš Tau taip ir likau mergaitė, su kuria galima elgtis kaip nori ir kada nori. Taip esu pati kalta, juk kiekvieną kartą priimdavau Tave atgal...
Kvaila rašyti, juk tai nieko nebepakeis, bet galbūt kitą kartą, su kita, Tau viskas bus kitaip... Linkiu Tau to, esi vertas būti laimingas ir žinai su kuo, kai atrasi tą savo antrą puselę pajusi tai, nes nenorėsi jos paleisti... Niekada... Mane Tu paleidai...
Sudie Mano Angele
Visada Tavo
Papasakota: 2011-05-04 01:48. Perskaityta: 6848 kartų.
Nuolatinis šios istorijos adresas: http://www.svajos.com/stories.php?code=WA953VOPNTD80O
Jei manai, kad šios istorijos čia neturėtų būti pranešk mums.
Istorijos autoriaus IP užfiksuotas.
Puslapiai: 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 | 33 | 34 | 35 | 36 | 37 | 38 | 39 | 40 | 41 | 42 | 43 | 44 | 45 | 46 | 47 | 48 | 49 | 50 | 51 | 52 | 53 | 54 | 55 | 56 | 57 | 58 | 59 | 60 | 61 | 62 | 63 | 64 | 65 | 66 | 67 | 68 | 69 | 70 | 71 | 72 | 73 | 74 | 75 | 76 | 77 | 78 | 79 | 80 | 81 | 82 | 83 | 84 | 85 | 86 | 87 | 88 | 89 | 90 | 91 | 92 | 93 | 94 | 95 | 96 | 97 | 98 | 99 | 100 | 101 | 102 | 103 | 104 | 105 | 106 | 107 | 108 | 109 | 110 | 111 | 112 | 113 | 114 | 115 | 116 | 117 | 118 | 119 | 120 | 121 | 122 | 123 | 124 | 125 | 126 | 127 | 128 | 129 | 130 | 131 | 132 | 133 | 134 | 135 | 136 | 137 | 138 | 139 | 140 | 141 | 142 | 143 | 144 | 145 | 146 | 147 | 148 | 149 | 150 | 151 | 152 | 153 | 154 | 155 | 156 | 157 | 158 | 159 | 160 | 161 | 162 | 163 | 164 | 165 | 166 | 167 | 168 | 169 | 170 | 171 | 172 | 173 | 174 | 175 | 176 | 177 | 178 | 179 | 180 | 181 | 182 | 183 | 184 | 185 | 186 | 187 | 188 | 189 | 190 | 191 | 192 | 193 | 194 | 195 | 196 | 197 | 198 | 199 | 200 | 201 | 202 | 203 | 204 | 205 | 206 | 207 | 208 | 209 | 210 | 211 | 212 | 213 | 214 | 215 | 216 | 217 | 218 | 219 | 220 | 221 | 222 | 223 | 224 | 225 | 226 | 227 | 228 | 229 | 230 | 231 | 232 | 233 | 234 | 235 | 236 | 237 | 238 | 239 | 240 | 241 | 242 | 243 | 244 | 245 | 246 | 247 | 248 | 249 | 250 | 251 | 252 | 253 | 254 | 255 | 256 | 257 | 258 | 259 | 260 | 261 | 262 | 263 | 264 | 265 | 266 | 267 | 268 | 269 | 270 | 271 | 272 | 273 | 274 | 275 |