Meilės tostai
Te Jūsų laimė niekad neišsenka,
Te aukso žiedo nedengia šarma.
Te meilė Jūsų lobiu tampa
Ir buna neiskeiciama!
Širdis nuo darbų nepavargo
Ir žingsnis darnus nesustojo,
Nors laimė - išdykėlė paukštė
Čia buvo, čia vėl išplasnojo...
Išmokote ją privilioti,
Gerumą ir viltį pasėję.
Pakelkime taurę už gražų
Prasmingą šeimos jubiliejų!
Būk tiesa, kad Tavimi tikėtų,
Būk geras(a), kad tave mylėtų.
Būk ugnim, kad per lietų,
Prie Tavęs sušilti galėtų...
Dzūkas ir suvalkietis buvo pakviesti į vestuves. Ju vietos už vestuvinio stalo buvo šalia ir jie ėmė kalbėti apie vestuvines dovanas jaunavedžiams.
- Aš atvežiau arbatos servizą dvylikai asmenų, - kukliai prisipažino dzūkas.
- 0 aš, - išdidžiai pareiškė suvalkietis, - atboginau arbatai pilstyti tinkleli su aštuoniasdešimt aštuoniomis skylutėmis.
Tad pakelkime taures už atneštas svečių dovanas ir jų įteikėjus!
Daina susideda iš žodžių ir melodijos
O meilė iš dviejų širdžių liepsnos.
Daina užpildo laiko tuštumą,
O meilė - ilgesį šviesos.
Daina - poezija ir gaidos,
O meilė - išsipildžiusi svaja.
Daina nuo laiko blunka, mainos,
Tikroji meilė - niekada. Pakelkime taures už tai kad meilė iš tikrųjų niekada nenubluktų!
Negailėkit, nes vis tiek negrįš
Tai, ką pragyvent Jums teko.
Santuokoj jau 25.
25 gražiausi metai.
Daug pavasarių, žiemų prabėgo,
Daug svajonių, rūpesčių dienų,
Tik širdis vis vien jauna išliko,
Nors galva jau padengta šerkšnu.
Sklidinas pakelkime taures,
Laimės palinkėkim didelės.
Puslapiai: 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
