 Naujausi: Meilės Svajos
Meilė - tai kažkas, ko neapsakysi žodžiais. Beveik kiekvienas iš mūsų turi savo meilės istoriją. Kartais ji laiminga, kartais skaudi... Ar nenori ja pasidalinti su visais? Mes džiaugsimės arba liūdėsime kartu su Tavimi, o Tu turėsi savo meilės prisiminimą internete :) Papasakok savąją istoriją | Populiariausios istorijos | Abėcėlinis sąrašas
beprotiskas skausmas Nebegaliu, nebegaliu daugiau kovoti. Nebeturiu jegu...atsibodo viskas...visas sis sudinas pasaulis...nebenoriu nieko...svajones suduzo, sirdis suskilo i mazytes sukeles...ir vel viena..viena...kaip rasti jegu atsistoti ir iveikti si skausma...turiu gyventi del sunaus...bet...bet tas skausmas daug didesnis nei meile vaikui...tai nepakeliama...kada visa tai praeis...kada vel busio tokia, kokia buvau pries tai...besidziaugianti gyvenimu ir jo teikiamais malonumais...o as juk tokia buvau...ir tai buvo taip neseniai...kol nesutikau JO... tada viskas apvirto aukstyn kojomis...vel issimylejau...isimylejau, kaip kvaile...as jo prasiau, maldavau, kad nekankintu ir pasakytu, kad netureciau vilciu, svajoniu del jo...bet jis to nedare...atvirksciai jos sake, kad viskas bus gerai, mazute...ir taip nekarta...as kaip durne patikejau...nors buvau davusi sau pazada, kad nebetikesiu vyru zodziais, bet... daviau pazada, kurio nesugebejau isteseti...praejus kuriam laikui pasake, kad ji pamirsciau...kad neberasyciau jam, kad neskaudinciau nei saves, nei jo...ir tai jis padare per mano gimimo diena...iteike tokia faina gimtadienio dovana...o dbr gyvenk kaip nori...daug gyvenime kritau ir keliausi...lb daug...o dbr...dbr as jau noriu pasiduoti...nebegaliu...perdaug iskaudinta esu...zeme man isslydo is po koju...visos svajones atimtos...nieko neliko...studijuoju, reikia kazkaip prisiversti mokytis...auginu viena 4 metuku sunu, reikia kazkaip buti stipriai...BET KAIP????????????????kaip viska kuo greiciau pamirsti...nebenoriu daugiau verkti, bet asaros pacios temdo akis...pacios sruva skruostais.....kaip man visa tai istverti...kartais jau nebeverkiu, o saukiu is skausmo, kuris man beprotiskai raizo krutine....dar niekada man taip nera buve taip beprotiskai sunku...kaip man atsistoti...noriu tai padaryti...noriu tai padaryti del vaiko, del saves...bet nebegaliu.....esu perdaug nusivylusi gyvenimu...kartais pagalvoju, ka as kam blogo esu padariusi, kad taip turiu kankintis...kdl man dazniausiai nutinka viskas, kas blogiausia...vienintele gera gyvenimo dovana sunus, kuri begalo myliu...negaliu ziureti, kaip ir jis kencia matydamas, kad jo mama verkia...stengiuosi prie jo neverkti, bet negaliu...nesusivaldau...viskas man primena JI....bet privalau atrasti savyje jegu ir atsistoti...eiti i prieki...vel pradeti dziaugtis gyvenimu...bet nebera nei trupucio stiprybes.....jis saketu stipri istversi...cha cha cha...taip, kazada buvau stipri...palikau vyra ir pasiemusi vaika isejau...turejau lb daug stiprybes...ir gyvenimo dziaugsmo...dbr nieko neliko....nei gyvenimo dziaugsmo, nei stiprybes, o ka jau bekalbeti apie laime........jos isvis nebera....bandau save pastatyti ant koju, sakydama, kad jis tikrai nevertas mano asaru, mano tokio skausmo, bet...bet kazkaip nesiseka man jo prisiminti bloguoju...bandau surasti jo trukumus...permazai gal pazinojau, kad matyciau jo trukumus....prisimenu tik tiek, kad budama su juo buvau beprotiskai laiminga...seniai tokios laimes nejauciau...ir kazin ar isvis kada jauciau...jis puikiai zinojo ir zino, kad myliu ji...sakiau jam ne viena karta, bet jam tikriausiai tai nera svarbu...jam tai vienodai...kartojuosi, mintys mano padrikos...negaliu visko sudelioti is eiles...daug visko mano galvoje...taip noretusi, kad tai butu tik kosmaras...siaubingas kosmaras is kurio vat tuoj tuoj nubusiu...bet...bet tai realybe...tai realiai nutiko man...tai nera kosmaras ir as is jo nenubusiu...as turiu kazkaip surasti jegu palikti...pakilti ir vel dziaugtis gyvenimu...susirasti kita...geresni nei jis...kuris mane vertins labiau nei jis mane vertino...esu beprotiska romantike, smulkeniska...megstu svelnuma, demesi...ta pati stengiuosi suteikti ir salia esanciam zmogeliukui...jis sake, kad jam begalo gera su manimi, kad gauna lb daug svelnumo ir silumos...tikriausiai jam viso to buvo perdaug...gal kada nors susirasiu zmogu, kuriam nebus viso to perdaug...gal pagaliau ir as kada nors galesiu pasakyti, kad turiu nuostabia seima...kurioje esame lb laimingi...noriu to...tikiuosi, kad viena diena visa tai turesiu...sakoma, kad reikia lb panoreti ir norai issipildo...laikas parodis...laikas, kurio as taip nekenciu, bet kuris man taip reikalingas...ir kuris kartais slenka taip letai, kai viskas yra blogai...arba skieja labai greitai, kai noretum ji sustabdyti...aciu...atrodo palengvejo truputi... :* |